Naujienos

„Maltiečių sriuba“ moko dalytis

Jau vienuoliktus metus įvairių Lietuvos miestų aikštėse praeiviai mato žmones, kurie ryši raudonas prijuostes, papuoštas savitu baltu kryžiumi, ir dalija dubenėlius garuojančios sriubos. Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) aktyvistai ir savanoriai „Maltiečių sriubos“ paramos akcija skatina gyventojus atsigręžti į vienišus senelius, nes jiems labai reikia mūsų pagalbos.

Nuo pat pirmų dienų „Maltiečių sriubos“ paramos akcijose dalyvauja Rasa Stukienė. Šios veiklos ji ėmėsi savanoriškai, o dabar yra MOPT programų direktorė, kuruojanti ir koordinuojanti „Maltiečių sriubos“ paramą senyvo amžiaus vienišiems ir ligotiems mūsų šalies piliečiams. Rasa prisipažįsta, kad labdaringas darbas kardinaliai pakeitė jos gyvenimą, suteikė jam naujos prasmės.

Skatino labdaringą veiklą

Kaip pasakojo R. Stukienė, 2006 metais dirbti Lietuvoje buvo paskirtas Maltos ordino ambasadorius grafas Douglasas von Saurma-Jeltschas. „Iki tol dauguma projektų buvo įgyvendinami vokiečių rėmėjų suaukotomis piniginėmis lėšomis ir surinkta labdara, – kalbėjo R. Stukienė. – Atvykęs į Lietuvą Maltos ordino ambasadorius pradėjo skatinti vietos organizacijas, įmones ir privačius asmenis skirti dalį lėšų labdaringai veiklai. Europoje gyvuoja labai senos aukojimo tradicijos, tad analogiškos veiklos imtasi ir Lietuvoje.“

Pirma paramos akcija simboliškai vyko Europos gatvėje, Vilniuje. Kituose Europos miestuose per tokius renginius paprastai yra dalijamas maistas – košė, kiti karšti patiekalai. Lietuvoje organizuojamai paramos akcijai buvo pasirinkta sriuba, kurią lietuviai visais laikais noriai valgo, todėl nekilo daug diskusijų ir dėl jos pavadinimo. „Nuspręsta pavadinti akciją „Kalėdine sriuba“. Tada dirbau joje kaip savanorė. Buvo sumanyta, kad įvairios Lietuvos televizijos žvaigždės kartu su maltiečiais miestų aikštėse vaišins praeivius sriuba ir skleis žinią, kad yra daug vargingai gyvenančių senų vienišų žmonių, kuriems labai reikia mūsų pagalbos ir dėmesio“, – prisiminė Rasa. Jos teigimu, MOPT visuomet teikė prioritetą senelių globai ir maitinimui. Tarnybos iniciatyva dar anksčiau buvo organizuota programa „Maistas ant ratų“ ir vienišų žmonių slaugos projektas.

Akcija plečiasi

„Maltiečių sriubos“ paramos akcijos pradžioje imtasi globoti du šimtus vienišų senelių vienuolikoje Lietuvos miestų ir miestelių. Pirma akcija truko penkias gruodžio mėnesio dienas. Jos pabaigoje vyko labdaros koncertas, per kurį buvo suaukoti 4335 eurai. „Kaip pirmam kartui – visai neblogai, – šyptelėjo Rasa. – Po metų projektas dar labiau išsiplėtė ir plečiasi iki šiol. Jau daugelyje Lietuvos miestų savanoriai nuolat rengia labdaros akcijas, per kurias tradiciškai vaišina praeivius sriuba, skleidžia žinią apie savanorystę, labdarą, gerumą, bendradarbiavimą, ragina kurti bendruomenes ir rūpintis likimo nuskriaustaisiais.“

MOPT programų direktorė įsitikinusi, kad mūsų problemos – ne vien valdžios reikalas. Žmonės, susitelkę dėl bendro darbo, labai daug ką gali padaryti patys, nelaukdami malonių iš valdininkų. „Šiemet „Maltiečių sriubos“ akcijos gruodžio mėnesį vyks jau keturiasdešimtyje vietovių, o tai rekordiškai daug. Labai malonu, kad įvairiose vietose kuriasi maltiečių grupės, kurios imasi globoti vienišus senelius“, – džiaugėsi Rasa.

Pasak jos, „Maltiečių sriubos“ paramos akcija susideda iš trijų elementų: rudenį per Lietuvos televiziją pradedami rodyti dokumentiniai siužetai apie visus metus globojamus vienišus senukus iš įvairių Lietuvos vietovių. „Atskleidžiame žiūrovams tikrąją buitį – kaip gyvena šie seneliai, kaip džiaugiasi juos lankančiais savanoriais, tuo dubenėliu sriubos ir kitu maistu, kurį nuolat gauna“, – pasakojo Rasa. Tokiu pavyzdžiu maltiečiai nuolat kviečia geros valios žmones, įmones prisidėti prie šios pagalbos pinigais, savanoryste ar kitais galimais būdais. Kiekvienais metais surenkamų lėšų daugėja. Įmonės, organizacijos ir pavieniai žmonės aukoja pinigų, kad maltiečiai galėtų suteikti pagalbą vis daugiau vienišų senelių. Akcijos kulminacija – labdaros koncertas. Šiemet jis vyks gruodžio 23 dieną ir bus transliuojamas per Lietuvos televiziją. Visą gruodį Lietuvos miestuose organizuojami „Maltiečių sriubos“ renginiai ir per juos renkamos lėšos projektui įgyvendinti.

Perėmė vairą į savo rankas

Rasa neslėpė, kad labai daug žinių ir įgūdžių pasisėmė dirbdama petys į petį su pirmuoju Maltos ordino ambasadoriumi D. von Saurma-Jeltschu – puikiu organizatoriumi, gerai išmanančiu vadybą, reklamą. „Jis buvo puikus mokytojas, – pabrėžė MOPT programų direktorė. – Pravertė ir mano organizaciniai gebėjimai, kuriuos įgijau iki tol dirbdama visai kitokį darbą.“

Iki pažinties su maltiečiais Rasa keturiolika metų dirbo vienoje užsienio šalies ambasadoje Lietuvoje. Čia jos veiklos specifika buvo visai kitokia. Moteris tvarkė nekilnojamo turto, pardavimų, viešųjų pirkimų reikalus. Pasikeitus aplinkybėms ji iš šio darbo išėjo ir metus, kaip prisipažino, „ieškojo savęs“. Rasa šypsodamasi prisiminė, kad jau tada norėjo kardinaliai keisti veiklos kryptį – domėjosi menu, net svarstė galimybę atidaryti savo dailės galeriją.

 „Tuo metu ėmiausi ir savanorystės. Mano pažintis su šia veikla prasidėjo kaip tik nuo maltiečių. Vėliau organizacijai prireikė žmogaus, kuris gerai mokėtų užsienio kalbą, tad pradėjau dirbti prie „Maltiečių sriubos“ paramos akcijos nuolat. Tuomet mano gyvenimas įgavo visai kitą prasmę“, – sakė pašnekovė. Rasai ypač džiugu dėl to, kad lietuviai vis aktyviau atsiveria kitų žmonių problemoms, vis daugiau dėmesio skiria labdaringiems darbams. Šiandien prisikalbinti scenos, ekrano žvaigždes ir aukščiausio rango politikus dalyvauti „Maltiečių sriubos“ akcijose visiškai nesunku. Daugiametis „Maltiečių sriubos“ globėjas prezidentas Valdas Adamkus kasmet su neblėstančiu entuziazmu savo rankomis įpila į dubenėlį pirmąjį „gerumo samtį“. Pinigų šiai akcijai tradiciškai skiria Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas, nuolatinis bendradarbiavimas maltiečius sieja ir su Lietuvos „Caritu“, „Mamų unijos“ bei kitomis labdaros organizacijomis.

„Nors mano vaikai jau suaugę ir gyvena savo gyvenimą, visus šios veiklos metus jaučiau nuolatinę jų paramą. Niekada negirdėjau priekaištų, kad mano ne tik dienos, bet ir savaitgaliai skirti darbui su maltiečiais. Jeigu reikėdavo kur pavėžėti, vyras ir atžalos neburbėdami padėdavo, dalyvaudavo mūsų rengiamose akcijose“, – didžiuodamasi kalbėjo MOPT programų direktorė.