Naujienos

Dosni parama kultūros projektams

Šįmet gruodžio 19 dieną vyko Nacionalinio Kauno dramos teatro 95-ųjų gyvavimo metinių minėjimas. Šio kultūros židinio, o kartu viso Lietuvos profesionalaus teatro gimtadienis buvo paminėtas renginiu, kuriam lėšų skyrė koncernas „Achemos grupė“, nuolat remiantis kultūros projektus.

„Gruodžio 19 dieną paminėtos mūsų teatro 95-osios gyvavimo metinės. Kartu tai yra ir Lietuvos profesionalaus teatro gimtadienis, nes esame pirmieji tokie šalyje. Turėjome labai gražią, labai ambicingą idėją, kurią realizuoti ėmėsi jaunas, bet labai talentingas režisierius Vidas Bareikis – mūsų scenoje pastatyti Williamo Shakespeare'o „Hamletą“. Kreipėmės į finansavimą skirstančią Lietuvos kultūros tarybą, tačiau – labai keista – jos ekspertai planuojamoje premjeroje nepamatė išskirtinio kultūros reiškinio, neskyrė nė euro. Taigi šis išskirtinis spektaklis, skirtas jubiliejiniam teatro gimtadieniui, gimė koncerno „Achemos grupė“ paramos lėšomis. Tokiu būdu oriai galėjome švęsti teatro gimtadienį su kūrybine dovana tiek mūsų kūrėjams, tiek žiūrovams ir gerbėjams“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.

Koncernas „Achemos grupė“ šįmet Nacionalinį Kauno dramos teatrą parėmė 10 tūkst. eurų suma. Dar 30 tūkst. eurų šiai kultūros įstaigai skyrė Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas. Panašia suma teatras paremtas ir praėjusiais metais. Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas, tęsiantis koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjo prezidento dr. Bronislovo Lubio mecenatystės tradicijas, buvo įkurtas 2013 metais jo žmonos Lidijos Lubienės, dukros Jūratės Žadeikienės ir koncerno „Achemos grupė“ iniciatyva.

„Kultūros ir mokslo mecenatystė yra viena svarbiausių koncerno tradicijų, ji gyvuoja jau daugiau nei du dešimtmečius. Kaip viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje jaučiame atsakomybę puoselėti kultūrą, ją kuriančius ir skleidžiančius žmones, taip didinti visuomenės pažangą bei augimą. Remdami Nacionalinį Kauno dramos teatrą tikimės, kad jis padės atsiskleisti daugiau talentingų aktorių, bus pastatyta daugiau vertingų spektaklių, o pats teatras taps labiau pasiekiamas žmonėms“, – sakė koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Audrius Bendaravičius.

Leidžia atsidėti kūrybai

E. Stancikas, kalbėdamas su LŽ, pasakojo, kad verslo teikiama parama leidžia meno žmonėms gyventi ir kurti oriai, suteikia galimybę įgyvendinti drąsiausias kūrybines idėjas. „Bendraudami su koncernu ir Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondu, jaučiame išskirtinę pagarbą. Be to, šis bendravimas yra mus ugdantis, mokantis santykių su verslo pasauliu, atveriantis kelią į šią sritį. Mes, menininkai, bendraudami su tokio lygmens verslo lyderiais, įgyjame gražios patirties, kurią galime panaudoti planuodami savo kūrybinę veiklą“, – aiškino Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas.

Žymus menininkas apgailestavo, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis mecenatystės įstatymas ne itin skatina verslą remti kultūrą, švietimą ar sportą. E. Stanciko teigimu, ieškant paramos kultūros projektams menininkams dažniau tenka kliautis asmeniniais santykiais – jie užtikrina, kad mecenatų lėšos iš tiesų bus panaudotos svarbiausiems dalykams. „Prieš daugelį metų likimas mane suvedė su šviesaus atminimo dr. Bronislovu Lubiu. Abu būdami žemaitiško kraujo, pajutome pasitikėjimą vienas kitu, radome bendrą kalbą. Paskui teko organizuoti įvairius renginius, per juos susibičiuliavome ir su gerbiamo daktaro šeima, ir su visa „Achemos grupės“ bendruomene. Labai natūraliai, gyvendami vieni kitų džiaugsmais ir rūpesčiais, suartėjome. Kaip sakė Lapė iš Antoine'o de Saint-Exupery knygos „Mažasis princas“, prisijaukinti reikia širdimi. Tada tampa lengviau paprašyti paramos, nes bičiuliški santykiai lemia pasitikėjimą, žinojimą, kad visa nuoširdi pagalba bus tikrai skirta kūrybinėms reikmėms“, – svarstė jis.

E. Stancikas pasakojo, kad Nacionalinis Kauno dramos teatras, kaip ir kitos valstybinio lygmens Lietuvos kultūros įstaigos, tegauna dalinį finansavimą, numatytą pastatams išlaikyti ir mokos fondui formuoti. Kūrybinėms reikmėms žinomi menininkai finansavimo iš valstybės kaskart turi prašyti atskirai arba užsidirbti tam patys. „Visos mūsų galimybės atsiremia į finansus, todėl pagalba, kurios sulaukiame iš koncerno „Achemos grupė“, labai svarbi. Mes branginame kiekvieną padovanotą eurą, kadangi tai leidžia įgyvendinti gražiausias idėjas“, – tvirtino Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas.

Kultūra – kertinis akmuo

Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas, kurio dalininkas yra ir koncernas „Achemos grupė“, jau treti metai remia išskirtinius, turinčius didelę išliekamąją vertę švietimo, kultūros bei mokslo projektus, kuriems tenka mažiau valstybės dėmesio. Taip fondo kūrėjai tęsia šviesaus atminimo koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjo dr. Bronislovo Lubio iniciatyvas skatinti išsilavinusios, kultūringos ir modernios Lietuvos visuomenės ugdymą.

Nuo 2013 metų, kai buvo įsteigtas, Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas labdarai jau paskirstė 592 tūkst. eurų, iki šių metų pabaigos ketinama išdalyti dar 3 tūkst. eurų. Iš fondo steigėjų paramai numatytų lėšų net 117 tūkst. eurų skirta kultūrai remti. Be paramos, skirtos Nacionaliniam Kauno dramos teatrui, fondas tradiciškai parėmė tarptautinį klasikinės muzikos Mykolo Oginskio festivalį rengiančią Plungiškių draugiją – jai pervesta 35 tūkst. eurų. Senomis tradicijomis garsėjančiam Pažaislio muzikos festivaliui skirta 14,48 tūkst. eurų, viešajai įstaigai „Pilietinė medija“ – 12,5 tūkst. eurų, operos primadonos Nomedos Kazlaus koncertui surengti – 10 tūkst. eurų. Dar 7,5 tūkst. eurų fondas skyrė Druskininkų kultūros centrui, 3 tūkst. eurų – Salvų tradicinės muzikos mokyklai paremti, Kaimo rašytojų sąjungai pervesta 1,2 tūkst. eurų.

Bendradarbiaudamas su Nacionaliniu Kauno dramos teatru, fondas taip pat nupirko 678 bilietus į tris spektaklius ir padovanojo juos Kauno bei Jonavos vaikų globos namams, dienos centrams ir daugiavaikėms šeimoms. Vaikams skirti spektakliai „Kiškis pabėgėlis“, „Solė ir močiutės“ bei „Astrida“ vyks 2016 metų sausį.

Garbės reikalas

Tai, jog Lietuvos valstybės politika menkai puoselėja mecenavimo tradicijas, neskatina mecenatų indėlio į kultūros plėtrą, visuomenė nepakankamai informuojama apie filantropiją, kaip bendros gerovės pamatą ir vertybę, kad trūksta politikos, palaikančios mecenatystės fondų veiklą, rodo ir praėjusių metų pabaigoje Kultūros ministerijos atlikta sociologinė visų labdaros bei paramos procesų grandžių atstovų – mecenatų, tarpinių institucijų ir paramos gavėjų – apklausa. „Valstybės strategija turi būti orientuota į fizinių ir juridinių asmenų skiriamos paramos kultūrai masto didėjimą, todėl būtina keisti rėmimo bei filantropinės paramos elgesio modelius Lietuvoje. Kai kuriuos pokyčius galima matyti jau dabar: ilgalaikės paramos kultūrai procese prekės ženklo viešinimo poreikį keičia vertybiniai dalykai. Tokias išvadas padarėme iš susitikimų su verslu. Mecenatystė tampa pasiturinčio piliečio garbės reikalu“, – LŽ sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

„Lietuvos žinių“ informacija.