Naujienos

"LituanicaSAT-2": lietuvių kosmoso odisėja tęsiasi

„Geras jausmas apėmė matant, kaip kyla į kosmosą jau antras mūsų kurtas palydovas, – sakė 31 metų „NanoAvionikos“ kompanijos vadovas Vytenis Buzas. – Su šiuo projektu dirbau maždaug nuo 2008-ųjų pabaigos. Iš tikrųjų nemažai metų praėjo – beveik trečdalis mano gyvenimo. Tačiau pasibaigus vienam etapui, iš karto atsiveria kitas, dar sudėtingesnis, turintis dar daugiau iššūkių. Ir nuotykių netrūksta.“

Jau savaitę skrenda lietuvių mažasis palydovas „LituanicaSAT-2“, praėjusį penktadienį iš Satisho Dhawano kosmodromo Indijoje, Andra Pradešo valstijoje, raketos „PSLV-C38“ iškeltas į kosmosą kartu su kitais tarptautinės misijos „QB50“ palydovais. Per tą laiką „LituanicaSAT-2“ kūrėjai iš „NanoAvionikos“ ir Vilniaus universiteto (VU) Žemėje spėjo nuveikti nemažai darbų. Tarp jų – palydovo, sveriančio vos tris kilogramus ir skriejančio aštuonių kilometrų per sekundę greičiu, stabilizavimas orbitoje, kad jis nesivartytų ir būtų orientuotas taip, kaip norima. Taip pat temperatūros stabilizavimas, nes palyginti su „LituanicaSAT-1“, šio palydovo orbitoje, maždaug 510–520 km aukštyje, yra šiek tiek šalčiau. Inžinieriai, programuotojai, elektronikos inžinieriai, prisidėję prie „LituanicaSAT-2“ kūrimo, bando, testuoja atskiras jo sistemas. Ruošia palydovą atlikti savo misiją.

„Darbo nemažai ir šis periodas mums gana intensyvus, – pripažino VU startuolio „NanoAvionika“ vadovas. – Per bene trejus metus palydovo „LituanicaSAT-2“ laukia gana rimti ir sudėtingi eksperimentai.“

Tikimasi, kad gamtinės sąlygos nesutrukdys. Pavyzdžiui, padidėjęs Saulės aktyvumas, jos plazmos pliūpsniai, skrendant poliarine orbita, kurioje, kertant ašigalius, yra nemažai elektringų dalelių. Tačiau kol kas viskas klostosi gerai, ir jokių nesklandumų palydovo kūrėjai neįžvelgia. Laikui bėgant palydovas skries vis žemiau, kol kirs tankiuosius atmosferos sluoksnius ir sudegs.

Palydovų spiečiumi

Per tarptautinę misiją „QB50“ buvo numatyta iškelti 50 mažųjų palydovų. Tačiau nesurinkta tiek komandų ir paleista mažiau – 31 palydovas. Į projektą, vadovaujamą Belgijoje įsikūrusio Von Karmano instituto, įsitraukė 23 šalių ir apie 50 universitetų mokslininkai. Projekto tikslas – mažųjų palydovų spiečiumi tirti žemutinį termosferos sluoksnį. Keliasdešimt mažųjų palydovų daugybėje skirtingų taškų matuos skirtingus termosferos parametrus. „LituanicaSAT-2“ tirs vienatomio ir molekulinio deguonies koncentraciją, kiek žemutiniame termosferos sluoksnyje yra deguonies dalelių.

„Duomenys, kuriuos renka „LituanicaSAT-2“ kartu su kitomis komandomis, padės geriau pažinti mūsų atmosferą, nusidriekusią dešimtis tūkstančių kilometrų nuo Žemės. Iš visų jos sluoksnių turbūt mažiausiai tyrinėtas paskutinis – termosfera, ir būtent žemutinė termosfera. Ten vyksta daug procesų, sukeliamų Saulės aktyvumo, ir jie turi įtakos visų palydovų darbui,“, – pasakojo V. Buzas.

Iš Jonavos kilęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventas 2011 metais tęsė magistrantūros studijas Kauno technologijos universitete (KTU). 2012 metais stažavosi JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūros NASA AMES tyrimų centre Kalifornijoje, domėjosi mažiesiems palydovams skirtais raketiniais varikliais.

Pirmieji pasaulyje

„LituanicaSAT-2“ kūrėjams svarbiausias ir bus antrasis pačių išsikeltas misijos uždavinys – jie pirmieji pasaulyje tokio dydžio palydovu išbandys raketinio mikrovariklio sistemą ir raketinį kurą. Tokio variklio veikimo principas pigesnis nei naudotų iki šiol. Suvartojama mažiau kuro ir paprasčiau dirbti.

Raketinio kuro savybių kosmose esančiomis sąlygomis tyrimus pernai finansavo Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas. Devynis mėnesius trukusį projektą vykdė VU mokslininkai dr. Liudas Tumonis ir V. Buzas.

„Ši misija mums labai reikšminga. Norime viską nuodugniai ir nuosekliai išbandyti, – pabrėžė „NanoAvionikos“ vadovas. – Kaip startuolis daug investavome į variklio technologiją, kai identifikavome nemažą tokių integruotų sistemų poreikį rinkoje. Svariai pagrindę ir įrodę, kad technologija turi ženklų komercinį potencialą, tolesnei jos plėtrai gavome Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Lietuvos verslo paramos agentūros ir Europos Komisijos finansavimą. Toks pripažinimas mūsų augančiai įmonei labai svarbus, nes kuriame ateities produktą.“

Pasiruošimas „QB50“ misijai buvo gana ilgas, o pats darbas Indijoje, Satisho Dhawano raketų paleidimo centre, truko, kaip pasakojo V. Buzas, tik gerą pusdienį. Į Indiją nuvyko keturiese. Raketų paleidimo centras – didžiulė teritorija, stipriai saugoma kariškių. Ne taip paprasta patekti į vidų – reikia nemažai dokumentacijos, leidimų. „LituanicaSAT-2“ kūrėjai įpylė kuro į palydovo bakus, 200 mililitrų talpos, įkrovė baterijas ir paruošė tolesniam skrydžiui, kai baterijos bus įkraunamos elektros energija, surinkta iš Saulės. Tada „LituanicaSAT-2“, kaip ir kelios dešimtys kitų mažųjų palydovų, buvo sumontuoti į paleidimo mechanizmus, pritvirtintus prie raketos.

Kuriant verslą

Lietuva iš viso yra paleidusi tris mažuosius palydovus: 2014 metais į kosmosą pakilo „LitSat-1“, sukurtas KTU mokslininkų, ir „LituanicaSAT-1“; šiemet birželio 23 dieną – „LituanicaSAT-2“. Palydovų skaičiumi pirmaujame tarp Baltijos šalių: Latvija ir Estija yra paleidusios tik po vieną. Neblogai atrodome ir visos Europos ar pasaulio mastu.

 „Stengiamės ir kaunamės dėl savo vietos pasaulyje. Mūsų paleidžiamų palydovų skaičius tikrai nėra mažas, palyginti su kitomis Europos šalimis. Pirmieji du funkcionavo ir misiją – su didesniais ar mažesniais, bet gana natūraliais nesklandumais – baigė. Trečiasis palydovas taip pat gerai veikia, džiaugiamės jo funkcionalumu. Iš esmės mūsų indeksas solidus. Ir tai reikia panaudoti sėkmei“, – kalbėjo V. Buzas.

Kitas „NanoAvionikos“ etapas susijęs ne tik su palydovo „LituanicaSAT-2“ misija kosmose, bet ir su tolesne startuolio plėtra. Aukštųjų technologijų įmonė jau dabar gamina palydovus ir klientams, tiekia elektronikos bei mechanikos komponentus. Iki šiol išsiųsta detalių maždaug į 15 šalių, įskaitant keturias mažųjų palydovų platformas. Šiemet ir kitais metais dar laukia bent trys papildomos misijos.

 „Pradėjome kaip entuziastai, o dabar patys tampame verslo subjektu, patys investuojame, patys parduodame gaminamus komponentus. Prieš penkerius ar aštuonerius metus buvome dar studentai, kai tikrai entuziazmas vedė į priekį. Dabar kuriame verslą, kuriame darbo vietas, – lygino „NanoAvionikos“ vadovas. – Galite įsivaizduoti: šiuo metu įmonėje dirba 21 žmogus visu etatu. Dar keletas – pagal sutartį. Mokame tiems žmonėms algas ir esame jų įmonė. Nebe tie studentai, kurie kūrė palydovą „LituanicaSAT-1“ 2012 metais. Nuo to laiko iš tikrųjų daug kas pasikeitė. Komanda tapo didesnė, stipresnė, profesionalesnė. Augame ir judame toliau.“

Tarp numatomų pokyčių – ir palydovo pavadinimo keitimas. „LituanicaSAT-2“ atsirado, nes manyta, pasak V. Buzo, kad bus panaudota daug elektronikos, sukurtos per projektą „LituanicaSAT-1“, ir tas palydovas bus panašus į pirmąjį. Tačiau sukurtas iš esmės visiškai naujas palydovas ir pats projektas – kur kas sudėtingesnis, kompleksiškesnis.
 
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/-lituanicasat-2-lietuviu-kosmoso-odiseja-tesiasi/246450

© Lietuvos žinios