Naujienos

Kitokių knygų pasaulyje

Lietuvos aklųjų bibliotekoje sukaupta beveik pusė milijono knygų ir kitų leidinių, atveriančių literatūros pasaulį žmonėms, negalintiems perskaityti įprastai spausdinto žodžio. Brailio raštas ir garsinės knygos suteikia akliesiems galimybę semtis žinių, lavinti literatūrinį skonį, tiesiog mėgautis skaitymo malonumu.

Trisdešimt metų Lietuvos aklųjų bibliotekoje dirbanti Informacijos ir išteklių skyriaus vedėja Alvyra Liaudanskienė į savo valdas mielai įsileidžia visus – žurnalistus, savanorius, skaitytojus, tiesiog smalsuolius. Iš kur atkeliauja akliesiems skirtos knygos, kas jas leidžia? „Esame ne tik biblioteka, aptarnaujanti neregius, bet ir knygų jiems leidėja. Lietuvos aklųjų biblioteka yra didžiausia leidybinė institucija, leidžianti knygas neregiams. Be mūsų, yra dar trys įstaigos, spausdinančios knygas Brailio raštu: „Brailio knyga“, „Brailio spauda“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Šis leidžia vadovėlius neregiams, – aiškino A. Liaudanskienė.

Didelis formatas

Daugiausia grožinės ir mokslo populiarinimo literatūros akliesiems vis dėlto išleidžia Lietuvos aklųjų biblioteka. Pasak Alvyros, per metus Brailio raštu išspausdinamos maždaug 26 knygos. Bibliotekininkės teigimu, skaitančiųjų šiuo raštu Lietuvoje nėra daug – maždaug du šimtai žmonių. Ji apgailestavo, kad Brailio rašto leidinių paklausa mažėja, ir tokia tendencija stebima ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Populiaresnės, lengviau prieinamos tampa garsinės knygos. „Jeigu palygintumėte įprastą knygą ir tą pačią, tik išleistą Brailio raštu, iš karto pamatytumėte, kad antroji – itin didelio formato. Todėl, tarkime, lietuvių klasiko Vinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“ Brailio raštu sudaro ne vieną, o dvylika masyvių tomų. Tai nėra labai patogu skaitytojui. Dėl šios priežasties stengiamės leisti mažesnės apimties knygas, kad akliesiems būtų patogiau jas skaityti“, – apie spaudinių specifiką kalbėjo A. Liaudanskienė.

Didžiausią dalį neregiams skirtų leidinių sudaro garsinės knygos. Bibliotekininkės teigimu, jos yra ir populiariausios tarp skaitytojų. Per metus aklųjų biblioteka tokių knygų išleidžia iki trijų šimtų. Aktorių, diktorių, o pastaruoju metu ir savanorių įgarsinti grožinės literatūros kūriniai lengviau prieinami regos negalią turintiems žmonėms. Anksčiau jie buvo įrašomi į mangnetofono juosteles, bet dabar, technologijoms smarkiai patobulėjus, – į skaitmenines laikmenas, tad vietos užima visai nedaug.

„2012 metais pagal Europos Sąjungos projektą sukūrėme ir virtualią aklųjų biblioteką. Ji sparčiai populiarėja. Neregiui užtenka per elektroninę bankininkystę su jam skirtu slaptažodžiu prisijungti prie sistemos ir parsisiųstas knygas klausyti savo kompiuteryje“, – sakė bibliotekininkė.

Daugėja vaikų literatūros

A. Liaudanskienė pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais daugėja nematantiems vaikams skirtų leidinių. Dešimtys savanorių labai noriai garsina mažiesiems parašytas knygas. „Brailio knyga“ leidžia daug vaikams skirtos literatūros Brailio raštu. Aklųjų bibliotekoje į akis krinta ir įprastų knygų gausa. „Mes stebime, kas leidžiama Lietuvoje. Iš tos daugybės atsirenkame, ką leisime Brailio raštu ar kaip garsinę knygą. Todėl per metus įsigyjame iki trijų šimtų regintiesiems išspausdintų kūrinių. Paskui pagal juos sudarome savo leidybinius planus“, – dėstė Alvyra.

Lietuvos aklųjų biblioteka sulaukia ir privačių iniciatyvų. Tiesa, jų nedaug, bet kaskart gausėja. Bibliotekininkė minėjo Lietuvos Biblijos draugiją, išleidusią Senąjį ir Naująjį testamentus, taip pat viešąją įstaigą „Verslas ar menas“, išspausdinusią integruotą – regintiems ir akliems vaikams – skirtą pasakų knygelę „Eglė žalčių karalienė“. Šios įmonės vadovė Eglė Jokužytė pasakojo, kad išleistos jau dvi knygos mažiesiems, planuojama ir trečioji. „Eglė žalčių karalienė“ 2011 metais yra pelniusi „Lietuvos metų spaudos gaminio“ apdovanojimą ir garbės diplomą už socialinį jautrumą.

Regintiems ir akliems vaikams skirtos Leonardo da Vinci „Sparnuotos raidės“ – pirmoji Lietuvoje knyga, kurios iškilios iliustracijos yra testuotos neregių. Pernai ji pripažinta „Gražiausia 2015 metų knyga“.

Naujas projektas su vaikais

Kaip teigė E. Jokužytė, šiuo metu planuojama išleisti pasakas „Kaip aš matau pasaulį užmerktomis akimis“ reginčiųjų ir Brailio raštu. Jų autoriai – matantys Lietuvos vaikai. Pernai „Verslas ar menas“ organizavo konkursą, kurio dalyviai – 3–6 klasių moksleiviai – kūrė pasakas apie pojūčius. „Šis projektas ir knyga unikalūs, nes vaikai per kūrybinę ir meninę veiklą buvo įtraukti į knygos kūrimo procesą. Su mažaisiais 44 mokyklose ir bibliotekose diskutavome apie skirtingus žmones. Vaikai rašė pasakas, kurios ir bus sudėtos į šią knygą. Iliustracijas jai kuria menininkė Nomeda Marčėnaitė. Mažieji labai laukia šios knygos ir džiaugiasi, kad ji bus išleista ne tik reginčiųjų, bet ir Brailio raštu. Iliustracijos taip pat bus iškilios, tad jas galės „matyti“ ir aklieji“, – pasakojo E. Jokužytė.

Leidėjos tikslas – padovanoti ir Lietuvos aklųjų, ir kitoms bibliotekoms, konkurse dalyvavusiems mokiniams bei jų mokykloms šią unikalią knygą, kurią gali skaityti ir regintieji, ir neregiai. Būti iniciatyvos mecenatu pakviestas Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas.

„Mūsų vienas svarbiausių tikslų – mažinti vaikų, turinčių regos negalią, kultūrinę ir informacinę atskirtį, ugdyti reginčių vaikų socialines vertybes. Daug bendraujame su mokyklinukais, kalbamės apie tai, kaip pasaulį jaučia jų bendraamžiai, kurių akys negali matyti nei spalvų, nei šviesos. Vaikai – itin jautrūs ir imlūs, tad tokios knygos, manau, yra puiki priemonė pažinti, suprasti, vertinti ir gerbti vieniems kitus“, – tikino įstaigos „Verslas ar menas“ vadovė.
© Lietuvos žinios